Fluoras gamtoje ir žmogaus organizme

Gamtoje fluoras būna junginių pavidalu. Biosferoje fluoras būna fluorapatitų, fluoritų, ksiolitų ir fosforitų junginiuose. Vandenyje fluoras dažniausiai yra kalcio fluorido, magnio fluorido, bario fluorido, natrio silikofluorido, natrio fluorido ar aliuminio fluorido pavidalu.

Fluoro norma geriamajame vandenyje – 0,5-1 mg/l, tačiau jo gali būti nuo 0,01 mg/l iki 20-100 mg/l. Jei vandenyje fluoro yra 10 mg/l, gali sutrikti skonis, esant 100 mg/l, išgėrus – gali pradėti pykinti, galimi net inkstų pažeidimai. Jei fluoro geriamajame vandenyje 1,5-5,0 mg/l, vystosi dantų fluorozė (dėmėtasis emalis), jei 10 mg/l – kaulo osteosklerozė, jei 20-50 mg/l – kaulų fluorozė.

Fluoro būna ne tik vandenyje, bet ir dirvožemyje, atmosferos ore, tam tikruose augaluose ir gyvūnų organizmuose. Fluoro šaltinis gamtoje – vulkanų dujos, gilieji terminiai vandenys. Į atmosferą fluoras patenka iš chemijos gamyklų, ypač trasų, keramikos gamyklų. Lietuvoje kai kuriose vietovėse atmosferos oras labai užterštas fluoro junginiais.

Fluoro yra maisto produktuose: tiek augalinės, tiek gyvulinės kilmės. Ypač daug fluoro yra arbatžolėse, jūros žuvyje, jūros kopūstuose, mėsoje, valgomojoje druskoje, kepimo milteliuose, sodoje.

Fluoro kiekis maisto produktuose nurodytas 1 lentelėje.

Daugiau fluoro būna arbatai pastovėjus, nes apie 70-90% jo iškrenta vandenyje su kalciu (CaF), iš mėtų arbatos 30%, iš šaltalankio arbatos – 20%, iš ramunėlių arbatos – 5%.

Verdant sultinį, daugiau nusėda fluoro, nes jis išsiskiria iš kaulų. Su maistu žmogus gali gauti apie 0,5 mg fluoro per parą, nes ne visą maiste esant| fluorą žmogaus organizmas pasisavina.

Fluoro būna ir gyvuose organizmuose, taip pat ir žmogaus organizme. Žmogaus organizme fluoro yra dantyse, kauluose, odoje, epidermyje.

Fluoro kiekis kauluose labai priklauso nuo individualių organizmo savybių, amžiaus, aplinkos, mitybos. Fluoras labiausiai kaupiasi augančio organizmo kauluose ir dantyse. Jo kaupimasis priklauso ir nuo fluoro koncentracijos geriamajame vandenyje. Su amžiumi fluoro kauluose daugėja, ir maksimumą pasiekia 50-55metų amžiaus, vėliau – didėja labai neryškiai.

Fluoras dantyse kaupiasi jų formavimosi ir mineralizacijos laikotarpiu. Fluoras patenka daugiausiai hematogeninių būdų ( pro pulpa ).

Jo kiekis danties kietuosiuose audimuose nevienodas, priklauso nuo fluoro koncentracijos geriamajame vandenyje. Emalyje gali būti nuo 70 iki 600 mg/kg fluoro, dentine – 70-350 mg/kg. Kad emalis būtų visiškai atsparus žalingam rūgščių poveikiui, paviršiniame emalio sluoksnyje turėtų būti 1000-1200 mg/kg fluoro.

Fluoro kiekis pieninių dantų emalyje mažesnis nei nuolatinių dantų.

Iš organizmo fluoras išsiskiria su šlapimu (per 24 vai. 60-65% fluoro kiekio), išmatomis 5-15% (per 24 vai.), motinos pienu 25%. Motinos piene ketvirtadalis F kiekio yra susijungęs su kazeinu, albuminais, todėl pasisavinamas lėčiau.

Placenta aktyviai reguliuoja į vaisiaus organizmą patenkančio fluoro kiekį, todėl praleidžia tik 1-2%. Jei motina geria vandenį su padidintu fluoro kiekiu, kūdikiui gali išsivystyti pieninių dantų fluorozė.